- audringas
- audri̇̀ngas, audri̇̀nga bdv. Audri̇̀ngas pavãsaris.
.
.
audringas — audrìngas, a adj. (1) BŽ20, DŽ, audringas (1) 1. su audromis, audrotas: Audrìngi vėjai buvo tą dieną Yl. Audringas pavasaris J.Jabl. Laivas buvo nedidelis, o jūra audringa, tai mus visą kelią supo Šlč. | Audringieji debesys (pilkos spalvos,… … Dictionary of the Lithuanian Language
audringumas — audringùmas sm. (2) BŽ37 → audringas 2: Monika be blogos valios kartais tildė vyro audringumą P.Cvir … Dictionary of the Lithuanian Language
audrotas — audrotas, a adj. (1), audrotas (1) 1. su audromis, audringas: Audrota naktis Vvr. Tuo tiktai negerai, jog gegužio mėnesis buvo labai audrotas M.Valanč. 2. lemiantis audrą, audrinis: Užeina audrotas debesys Pg. Audrotų debesų lietus visados… … Dictionary of the Lithuanian Language
audrus — audrùs, ì adj. (4) 1. BŽ36 audringas, audrotas: Kaip baltasparnės laukų žuvėdros, po audrią jūrą skrajojame V.Myk Put. Kam tos audrios rudens naktys laisvę išdainuos? S.Nėr. 2. prk. neramus: Jis (gyvenimas) toksai audrus sp. Pabaigt dienas… … Dictionary of the Lithuanian Language
audrėtas — audrėtas, a adj. (1) audringas, audrotas: Audrėtą naktį nejauku kur eiti Ggr … Dictionary of the Lithuanian Language
bangas — 2 bangas, a adj. audringas; žr. bangus 1: Banga diena, su skaudžiais perkūnais Tv … Dictionary of the Lithuanian Language
bangtas — 3 bangtas, a adj. [K] smarkus, audringas … Dictionary of the Lithuanian Language
banguotas — banguotas, a adj. (1) 1. su bangų pavidalo nelygumais, iškilimais: Kelias rangosi iš lėto banguotais kalnais Šlč. Laukai derlingi, lengvai banguoti Mš. Jis ištempė banguotas armonikos dumples rš. | Banguoti (garbanoti) plaukai Krtn. banguotai adv … Dictionary of the Lithuanian Language
bangus — bangùs, ì adj. (4) 1. Zp, Dkš smarkus, didelis, staigus (apie lietų), audringas: Buvo toks bangùs lietus, viską suplakė, greit nubėgo – nė kokios naudos PnmA. Užpūs mane šiauriejie vėjeliai, užlis mane bangiejie lieteliai JV486. Plaukie,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išmirksėti — tr. 1. Š mirksint pašalinti iš akies (krislą, dulkę). 2. šviesos signalais pranešti: Minininkas išmirksėjo, kad vis dar einąs audringas mitingas rš. mirksėti; atmirksėti; išmirksėti; pamirksėti; pramirksėti; sumirksėti … Dictionary of the Lithuanian Language